Du žmonės kalbasi telefonu. Vienas jų yra namuose, kitas stovi stotelėje.
ARTŪRAS: Ką tu?
ARŪNAS: Ką tu?
Tyla
ARTŪRAS: O tai... kaip tu? Ką tu?
ARŪNAS: Ta prasme?
ARTŪRAS: Nu, kaip tu?
ARŪNAS: Oj...
Ilga pauzė.
Ėj?
ARTŪRAS: Ojėj? Ojėj... ... Netgi taip?
ARŪNAS: Nu. Gal.
ARTŪRAS: Tai kaip?
ARŪNAS: O tau kas...?
ARTŪRAS: Tai šiaip klausiu.
ARŪNAS: Ne, ne… O tau kas nutiko?
ARTŪRAS: Aj.. Tai tas. Tai anas.
ARŪNAS: O tai, nepaisant to?
ARTŪRAS: O tai kaip tu? Ką tu?
Pauzė
ARŪNAS: Prašau? Nesupratau..
ARTŪRAS: Atsiprašau.
ARŪNAS: Nieko tokio.
ARTŪRAS: O tai ką tu? Kaip tu?
ARŪNAS: Oj, ką tu ką tu...
ARTŪRAS: Aš tavęs paklausiau pirmas gi.
ARŪNAS: Argi?
ARTŪRAS: Taigi...
ARŪNAS: Tai kaip gi?
ARTŪRAS: Va taip va.
ARŪNAS: O be šito, kaip tu?
ARTŪRAS: Tai taip, tai anaip. Žinai juk.
ARŪNAS: Žinau?
ARTŪRAS: Ką žinai?
ARŪNAS: Ne, tu sakei, kad žinau kažką.
ARTŪRAS: Ką žinau, ar žinai.
Pauzė
ARŪNAS: O tai nepaistant to, kaip tu? Ką tu, jei ne tai?
ARTŪRAS: Aj, sakau, visaip.
ARŪNAS: Kaip?
ARTŪRAS: Pala, kas kaip?
ARŪNAS: Kaip, na kaip...
ARTŪRAS: ARŪNAS:
Tu? Oras šiandien?
ARTŪRAS: Pagaliau geras oras.
ARŪNAS: Pirma diena, kai nelyja.
ARTŪRAS: Aha pirma diena.
ARŪNAS: Sunku Lietuvoje rudenį.
ARTŪRAS: Gal bus ir antra diena kai nelyja.
ARŪNAS: Ypač nyku žiema.
ARTŪRAS: Kas žiemą?
ARŪNAS: Sakau, kad žiemą sunku.
Murmant
ARTŪRAS: Aha, gal todėl tu depresuotas ir nemėgsti savo tevų.
ARŪNAS: Ką sakei?! Negirdžiu.
ARTŪRAS: Tau žiauriai reik į terapiją.
ARŪNAS: Negirdžiu! Kalbėk garsiau.
ARTŪRAS: Tau reiktų į Tenerifę ar Turkiją.
ARŪNAS: Aha, ten bent nesninga ledu.
ARTŪRAS: Turkijoj gal ir sninga.
ARŪNAS: Koks skirtumas, iš tiesų.
ARTŪRAS: Visai norėčiau ledų.
ARŪNAS: Gal nelis poryt.
Pauzė
Tai, kaip jautiesi?
ARTŪRAS: Kas nelis? Nelis ar nelįs?
Tyla
Alio? Pamečiau tave...
ARŪNAS: Aš stotelėje. Kitam miesto gale.
ARTŪRAS: Sakau pamečiau, ne pamačiau.
ARŪNAS: Žinau. Nepametei. Aš vis dar čia.
Pauzė
ARTŪRAS: Sunku čia ir pavasarį ir didžiąją dalį vasaros.
ARŪNAS: Kaip gerai, kad šiandien geras oras.
ARTŪRAS: Nelyja. Bet tu nesiparink, su pasiūlymais nelįsiu.
ARŪNAS: Ką žinau, kai lyja irgi fainai būna.
Tyla
ARTŪRAS: O tai kaip tu be viso šito?
ARŪNAS: Viso ko?
ARTŪRAS: Na, šito?
ARŪNAS: Užsinorėjau vištos.
Pauzė
ARTŪRAS: Kažką sakei?
ARŪNAS: Galėtų jau ir šilta būti. Galėtumėm lauke sumest kašę. Ar dar ką.
ARTŪRAS: Belenką...
ARŪNAS: Bet dabar nelįsiu. O šita, kaip tu? Ką tu?
ARTŪRAS: Belenką...
ARŪNAS: O šita...
ARTŪRAS: Kaip norėčiau, kad jau būtų šilta.
ARTŪRAS: ...
ARŪNAS: ...
ARTŪRAS: ...
ARŪNAS: Primesk, jei išvis niekada niekur nebelytų. Tu primeti?
ARTŪRAS: Ta prasme?
ARŪNAS: Nu primesk!
ARTŪRAS: O kiek reikia?
Tyla
ARŪNAS: Nieko nereikia
Pauzė
Bet jei nori, gali primesti...
ARTŪRAS: O kam reikia?
ARŪNAS: Tai man... primesk
ARTŪRAS: Na, bet kam?
ARŪNAS: Man. Ne bet kam. Kam klausi?
ARTŪRAS: Sau.
ARŪNAS: Vienas ir tas pats.
ARTŪRAS: Kas?
ARŪNAS: Kodėl klausi?
Pauzė
ARTŪRAS: Na, noriu sužinoti ką tu? Kaip tu?
ARŪNAS: Vienas ir tas pats.
ARTŪRAS: Tu ir aš?
ARŪNAS: Dangus niaukasi. O ne.
ARTŪRAS: Ane?
Pauzė
ARŪNAS: Velnias.
ARTŪRAS: Kur?
ARŪNAS: Niekur.
Pradeda krapnoti
ARTŪRAS: Tai ką tu? Kaip tu?
Pauzė
Sunerimęs žiūri į debesis
ARŪNAS: Ne kažką...
ARTŪRAS: Rimtai? Pasidalink, ką.
ARŪNAS: Žinai ką...
Pauzė
Ima lyti.