ketvirtadienis.
ramieji vandenynai paskendę ant
galvos o aš vis tiek varginuos šokti
bangoms lietaus šokį viskas kas tviska
yra lazuritas ir taip mano liūdesys ritas
paleistas sizifo atsibodo jam jog jį
įsivaizduojat laimingą jam klinikinė
depresija ir podagra kai po visko norisi
kaukti it vilkui kuris nebeturi dantų ir
kaltas Erotas įsmeigęs jam strėlę
kraujuoju po tiek ir po nei kiek bet
kraujo manyje jau nėra visa širdis
nukraujavo tuščiais žodžiais įpiltais
į ąsotį kiaurą tai procesas apie kurį
visi žinome tai procesas apie kurį mano aš.