Nagais galanda nešauktas nusivylimas,
Baksnoja jis į dvejones,
Šiek tiek apsaugotas svajonių.
Tvanki nežinia nebeatrodo patraukli,
Atrodo ji kaip blizgančių blakstienų naktys
Ar skaudančių pečių diena.
Nespėti bėgti paskui išvadas,
Jų vėjimusi ir nusivilti.
Meluoti pro dantis.
Nežinia ar sau pačiam paklydusiam,
Nežinia ar kada nors suradusiam,
Nežinia ar buvo verta net ieškoti.
Randu save tik savyje,
Su pašonėje lakstančiais prisiminimais,
Bekuriančius žmones žmoguje.
Matau nuolat platėjantį peizažą,
Bevardžių menininkų tapomą.