Poetai myli savo žmonas,
Kai kurie labiau myli svetimas,
Tikras talentas atitraukti poeto mintis nuo žmonos.
Vieniems poetams modernizmo padėtas
Ir postmodernizmo skaldomas ego pagrindas
Arba žema savivertė, jei kalbėsim žmonių kalba,
Pakiša koją,
Atsiskliautę jie tampa keisti:
Garsiai keikiasi, tranko durimis
Viešumoj,
Lyg būtų alum apsipylę.
Ech, tikri vaikvyriai tie metaforiškai apsišlapinę eiliuotojai...
Dar jie laiko nuoskaudas už žvaigždutes goodreadsuose,
Grįžę iš knygos pristatymo visą vakarą ir dar kelis rytus
Apie mane galvoja daugiau negu apie savo
Ar svetimą žmoną –
Štai taip va savo talentą ir įrodžiau.