ir tik sapne
suduš naktis
ir moteris užvoš skėčiu geltonu
ir lis į kavą atspindžiais
ir burs iš vėjo raidžių
pavargęs rytas
užsnūs stoty Sokratas pasiklydęs
ir spausim ranką sutiktiems
apsimesdami kad juos atsimenam
ir bus tvanku
ir vis sapnuosis
kad pro langą
įsirioglins debesys